Steponas Deveikis: ,,Ar tikrai netinka taikyti Europos verslo vertinimo standartus? Poleminės pastabos“

2020-06-15  

Europos turto vertintojų asociacijų grupei (angl. The European Group of Valuation Associations; toliau – TEGoVA) paskelbus apie pirmąją Europos verslo vertinimo standartų laidą (angl. European Business Valuation Standards; toliau – EVVS) ir išplatinus šį elektroninį leidinį Europos vertintojų bendruomenei Lietuvos turto vertintojų asociacija raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą (toliau – AVNT) prašydama paaiškinti, ar EVVS yra privalomi Lietuvos verslo vertintojams ir kuri institucija ar organizacija turėtų EVVS tekstą išversti į lietuvių kalbą. 

Abi institucijos pateikė Lietuvos turto ir verslo vertintojų bendruomenei (pateikdama laiškus asociacijoms) paaiškinimus ir nuomonę dėl EVVS galiojimo ir taikymo, kuri, švelniai tariant, nustebino. Pacituosime: 

 Finansų ministerija pažymi, kad pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą turto arba verslo vertintojas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu toliau – Įstatymas), Tarptautiniais vertinimo standartais (toliau – TVS) ir Europos vertinimo standartais (toliau – EVS), privalomą vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu, Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Metodika) ir kitais teisės aktais, susijusiais su vertinimu, tiek, kiek jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, Tarptautiniams vertinimo standartams, Europos vertinimo standartams ir Metodikai. 

Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo nuostatos neteikia aiškumo kokiais vertinimo standartais vadovautis, kai EVS rengėjas (TEGoVA) išleidžia naujus vertinimo standartus, į tai, kad TEGoVA tinklalapyje teigiama, kad EVVS yra atskiri nuo EVS, manome, kad EVVS galėtų būti tik rekomendacinio pobūdžio ir versti į lietuvių kalbą EVVS turėtų profesinė organizacija, kuri matytų tam poreikį

Taip teigiant pasiremta gerokai ankstesnio TEGoVA pranešimo apie suformuotą EVVS redakcinę kolegiją ir pasirengimą tokius standartus parengti teiginiu: „Europos verslo vertinimo standartai (EBVS) būtų atskiras leidinys, o ne Mėlynosios knygos dalis“. Deja, tokios tezės patvirtintame ir išleistame EVVS tekste nėra. Atvirkščiai, tiek TEGoVA  valdybos pirmininko pratarmėje, tiek įvade, pasirašytame  EVVS redakcinės kolegijos vadovės Danijelos Iljič, pabrėžiama bendra EVS ir EVVS platforma, vienovė ir sąsajos su Europos Sąjungos (toliau – ES) teise.  Kita vertus, ar yra sąvoka „Mėlynoji knyga“ mūsų Įstatyme, kad būtų galima taip teigti ir atsiriboti nuo EVS? Atvirkščiai, Metodikos 2 punkte Europos vertinimo standartai (EVS) apibrėžiami kaip  Europos vertintojų asociacijos grupės parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriuo nustatomi turto ir verslo vertinimo (pajuodinta pastabų autoriaus)metodų reikalavimai. Taigi, EVS sąvoka mūsų teisės aktuose aprėpia ir verslo vertinimo metodų taikymo reikalavimus, kurie kaip tik išdėstyti EVVS, Europos vertintojų asociacijos grupės parengtame ir patvirtintame dokumente, jis yra sudėtinė vertintojų veiklą reglamentuojantis ES dokumentas. 

TEGoVA valdybos pirmininkas Krzysztof Grzesik EVVS pratarmėje pabrėžia, kad, Europos verslo vertinimo standartai, kaip ir EVS, yra įtvirtinti ES teisinėje sistemoje, aprėpia visus vertinimo apibrėžimus ir sąvokas atsižvelgiant į ES teisę ir pateikia atskirą skyrių dėl ES įstatymų leidybos ir verslo vertinimo. ES visada buvo TEGOVA DNR dalis, ir pagrindinė EVVS misija – suteikti europiečiams bendrą standartą, tinkantį formuojamai bendrai rinkai. Mūsų (TEGoVA) standartai grindžiami supratimu, kad Europa pasiekė viršūnę: ES dabar yra pagrindinis mūsų norminių aktų aplinkos skulptorius ir vertintojai nebegali apriboti savo horizonto vien tik nacionaline politika ir reguliavimo sistema. 

Keistu argumentu pagrįsta, ignoruojanti cituotą Metodikos apibrėžtį ir EVVS statusą neigianti yra ir AVNT nuomonė, kad EVVS Lietuvos vertintojams nėra privalomi, kadangi Įstatyme ir Metodikoje minimi Europos vertinimo standartai, tuo tarpu Europos turto vertintojų asociacijų grupės organizacija (TEGoVA) aptariamus EVVS išleido atskiru leidiniu. Nepaisoma ne tik Metodikos nuorodų apie verslo vertinimą, bet ir EVVS įvado nuorodų, kad EVVS 2020 taikymo sritis apima verslo vertinimo klausimus, darant prielaidą, kad verslas yra: „Integruotas veiklos ir turto junginys, kurį galima valdyti siekiant tiekti prekes ar teikti paslaugas klientams, gauti investicinių pajamų (pvz., dividendai ar palūkanos) arba gauti kitų pajamų iš įprastinės veiklos“ (naujas verslo sąvokos apibrėžimas atlikus 3-ojo TFAS pataisas, priimtas Komisijos reglamentu (ES) 2020/551, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008; dokumentas paskelbtas AVNT tinklalapyje), kad EVVS 2020 teikia suderintus Europos standartus, gaires ir techninę informaciją kurie skirti:

• padėti verslo vertintojams rengti nuoseklias ataskaitas savo klientams;

• skatinti nuoseklumą taikant standartinius vertės apibrėžimus ir verslo vertinimo metodus[…] ir t. t.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teigiu, kad EVVS turi turėti tokį pat teisinį statusą ir privalomumą kaip Tarptautiniai vertinimo standartai ar Europos vertinimo standartai; teisės aktuose nėra nurodyti konkretūs šių metodinių dokumentų pavadinimai, leidimo metai ar dalys. Įstatyme teikiama bendroji nuoroda į tarptautinėje praktikoje taikomus dokumentus, kad vertintojai neapribotų savo horizonto vien tik nacionaline politika ir reguliavimo sistema; tuo labiau, kad metodiniai turto ir verslo vertinimo dalykai mūsų teisės aktuose ir vertintojų veiklos reguliavimo sistemoje yra silpna grandis. EVVS sudaro keturi standartai, trys metodikos ir keletas kitų tekstų. Jie jau galioja, leidinyje įsigaliojimo data nurodyta 2020-03-24; pranešime apie standartų išankstinį pristatymą rašoma, kad EVVS įsigalioja iškart (the Standards are effective immediately). 

Savo laiške Finansų ministerija pademonstravo separatistines idėjas ES pripažįstamų ir taikomų EVS atžvilgiu (cituojame): Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu rengiamas Nepriklausomo turto vertinimo įstatymo projektas, kuris artimiausiu metu bus pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Rengdama projektą Finansų ministerija kaip problemą identifikavo neaiškią TVS ir EVS taikymo hierarchiją ir tokio neaiškumo galimą neigiamą įtaką atliekamų vertinimų kokybei. Projekte bus siūloma vadovautis TVS, kurių vertimą numatoma pavesti Vertintojų rūmams, kaip profesiją vienijančiai ir jos interesams atstovaujančiai savivaldos organizacijai. Tačiau Europoje, ES vis labiau įtvirtinama nuomonė, kad EVS kaip metodinė visuma yra reikšmingas vertintojų veiklą telkiantis ir  reglamentuojantis dokumentas Europos Sąjungoje.

O dėl atskirų leidinių – dažnas metodinis dokumentas ar teisės aktas papildomas, paaiškinamas, naujai suredaguojamas atskiru leidiniu ar dokumentu. Juk skaitome ir cituojame TVS žodynėlį (2011) ir keturis techninius informacinius dokumentus, kurie irgi yra atskiri leidiniai. Per keletą metų TEGoVA žada parengti ir išleisti kilnojamojo turto vertinimo standartus. Jeigu tai bus atskiras leidinys, vėl Lietuvai netiks, nes sava neišbaigta vertinimo Metodika yra geriau?

Straipsnio autorius: Steponas Deveikis, turto ir verslo vertintojas