LIETUVOS VERTINTOJŲ RŪMŲ VALDYBOS POZICIJA DĖL 2021-04-19 LAIŠKO „DĖL VIEŠUMOJE ESANČIŲ VERTINIMO ATASKAITŲ“

LIETUVOS VERTINTOJŲ RŪMŲ VALDYBOS POZICIJA

DĖL LIETUVOS TURTO VERTINTOJŲ ASOCIACIJOS 2021-04-19 LAIŠKO 

„DĖL VIEŠUMOJE ESANČIŲ VERTINIMO ATASKAITŲ“

 

2021-05-10, Vilnius

 

Lietuvos vertintojų rūmų valdyba (toliau – LVR valdyba) atidžiai ir su nerimu stebi situaciją, kurią sukėlė Lietuvos turto vertintojų asociacijos (toliau – LTVA) vardu pademonstruota pozicija ir 2021-04-19 laiškas keturioms valstybės institucijoms dėl vertintojų bendruomenės narių atliekamų vertinimų ir sutelktinio finansavimo platformoje Nordstreetpaskelbtų turto vertinimo ataskaitų. LVR valdyba apsvarstė situaciją, ir nori kolegiškai giminingoms asociacijoms ir vertintojų bendruomenei pareikšti savo nuomonę ir poziciją.

Manome, kad toks paviršutiniškas emociniu pagrindu ir, ko gero, verslo konkurencijos aplinkoje suformuotas ir svarbioms, vertintojų veikla suinteresuotoms institucijoms paskleistas laiško turinys daro žalą vertintojų bendruomenės reputacijai, patikimumui, kelia bereikalingą įtampą tarp vertintojų bendruomenės ir vertintojų veiklą reguliuojančių institucijų.  Laiško iniciatyva ir turinys neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių turto arba verslo vertintojų veiklą, nuostatų ir principų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-160 patvirtinto  Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso (toliau – Vertintojų etikos kodeksas) nuostatų.

Manome, kad laišku „Dėl  viešumoje esančių vertinimo ataskaitų“ pažeidžiamas Vertintojų etikos kodekse nustatytas vertintojų tarpusavio santykių principas, konkrečiai, nesilaikoma Vertintojų etikos kodekso 3 punkte su papunkčiais nustatytų reikalavimų (cituojame):

  3. Vertintojas, bendraudamas su kitais vertintojais, turi laikytis profesinio kolegiškumo principo, kuris reiškia, kad vertintojas:

3.1. vengs bet kokio konflikto tarp jo ir kito vertintojo, o jeigu toks konfliktas iškiltų – stengsis kuo greičiau jį geranoriškai išspręsti abipusiu sutarimu;

3.2. dirbs savarankiškai (jeigu pakviesti keli vertintojai, kurie turi įvertinti tą patį objektą, tai jie dirbs nepriklausomai vienas nuo kito), išskyrus atvejus, kai užsakovas pageidauja, kad vertintojai bendradarbiautų;

3.3. susilaikys nuo nuomonės pareiškimo viešai apie kito vertintojo kompetenciją.

Neetiškai pasielgta laiške klaidingai, neteisingai pacituojant LTVA įstatus. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančių LTVA įstatų, kurie skelbiami LTVA tinklalapyje, Asociacijos tikslų ir uždavinių skiltyje nėra nurodyta tokio tikslo, kaip „saugoti vertintojų profesijos vardą ir prestižą“, o institucijoms išplatintame laiške teigiama: „Kadangi asociacijos vienas iš tikslų – saugoti vertintojų profesijos vardą ir prestižą, o žemiau išdėstytos problemos yra sietinos toli gražu ne su visa vertintojų bendruomene, o tik su keliomis besikartojančiomis įmonėmis, jaučiame pareigą informuoti <…>“. Manome, kad toks „pareigos jausmas“ neturi teisinio pagrindo, neatitinka vertintojams svarbaus teisės akto – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2016-09-05 įsakymu Nr. V1-349 „Dėl Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių (2018-10-31 redakcija) – nuostatų ir apibrėžčių. Taisyklėse yra nustatyta, kas gali būti pareiškėjas, keliantis abejones dėl ataskaitų ir teikiantis paklausimus; verta įsiskaityti:

2.6.    paklausimas – pareiškėjo kreipimasis į Tarnybą, kuriuo prašoma įvertinti ataskaitos atitiktį Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

2.7.    pareiškėjas – vertinimo užsakovas (jo atstovas) arba turto arba verslo, kurio vertinimą atlikus parengta ataskaita, savininkas (jo atstovas), viešojo administravimo subjektas, pateikęs paklausimą arba teismas, pateikęs įpareigojimą įvertinti ataskaitos atitiktį Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.“

 LTVA vardu pasielgta neatsakingai visos turto ir verslo vertintojų bendruomenės atžvilgiu, tarsi paleidžiant gandą, pasėjant abejones, nors ir laiške nurodoma, kad asociacija neatliko išsamaus tyrimo ir pateikiamas sąrašas nėra baigtinis; tai yra atsitiktiniai objektai iš minėtos [Nordstreet] platformos. Daromos prielaidos ir insinuacijos, kad laiške „minimos bendrovės galimai rengia vertinimo ataskaitas įkeitimo tikslu ir kitoms kredito instancijomis, kurios vertinimų viešai nepublikuoja ir todėl nėra galimybės vertes sulyginti su rinkos informacija“. Atkreipiame laiško iniciatorių dėmesį į Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnį (Turto arba verslo vertinimo ataskaitos teisinis statusas ir ginčai dėl turto arba verslo vertinimo), kuriame nustatyta, kad „ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme“.

Lietuvos turto ir verslo vertintojų bendruomenei turėtų būti žinoma ir Lietuvos Banko finansų rinkos priežiūros tarnybos atsakyme išsakyta mintis, kad „teisės aktai suteikia turto vertinimo ataskaitai patikimo informacijos apie turto vertę šaltinio statusą“. Griauti šį statusą savo rankomis, skleisti abejones ataskaitų patikimumu ir kolegų darbu be išsamaus tyrimo neturėtų joks turto ir verslo vertintojų bendruomenės narys, tuo labiau asociacijų narys. Siūlome kolegoms šią susiklosčiusią situaciją nagrinėti platesniu ir gilesniu Vertintojų etikos kodekso ir vertintojų bendruomenės kolegiškumo aspektu. Reiškiame susirūpinimą dėl neatsakingų laiško iniciatorių žingsnių. Ateityje tokie žingsniai turėtų būti apsvarstomi ir derinami asociacijų viduje, bendradarbiaujant ir keičiantis informacija prieš priimant sprendimus.

 

LVR valdybos pirmininkė                                                                         Irmanta Krikščiūnienė